Gedulo ir vilties diena

Ką mes minime?

1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties NKVD pradėjo masinius lietuvių areštus ir trėmimus – Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Iki šiol nėra nustatytas tikslus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičius. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose.

 

Kas yra trėmimai?

Trėmimai arba deportacijos – tai specifinė politinių represijų rūšis. Deportacijų, kaip represijų, išskirtinis bruožas – jų administracinis (neteisminis) pobūdis ir tai, kad buvo nukreiptos ne prieš konkretų žmogų, o prieš tam tikrais išankstiniais kriterijais apibrėžtą žmonių grupę.

 

Kas buvo tremiami ir kodėl?

Turėjo būti tremiami tik tie, kurių apskaitos bylose spėta sukaupti kokios nors „kompromituojančios medžiagos“: apie dalyvavimą Nepriklausomybės kovose, aukštų valstybinių pareigų ėjimą, priklausymą Šaulių sąjungai ir pan. NKVD dokumentuose trėmimų operacija vadinta „socialiai svetimų elementų išsiuntimu“. Visoms šioms kategorijoms ir represijų rūšims bendra buvo tai, kad niekas iš tremiamųjų nebuvo formaliai nuteistas. De­šim­čiai tre­mia­mų­jų ka­te­go­ri­jų bu­vo nu­ma­ty­tos tri­jų rū­šių rep­re­si­jos: bu­vi­mas gy­ven­vie­tė­je pri­žiū­rint NKVD, lai­ky­mas ka­ro be­lais­vių la­ge­riuo­se ir lai­ky­mas GU­LAG’o sis­te­mos pa­tai­sos dar­bų la­ge­riuo­se. Tarp tremtinių daugiausia buvo politinio, karinio ir ūkinio Lietuvos elito atstovų.

 

Kur buvo tremiami?

Dau­giau­sia žmo­nių bu­vo iš­trem­ta į Al­ta­jaus kraš­tą, ge­ro­kai ma­žiau – į No­vo­si­bir­s­ko sri­tį, Ka­zachs­ta­ną ir Ko­mi­jos ASSR. Dalis pateko į Bellagą (Karelijoje) ir Oneglagą (Archangelsko sr.). Nuo šeimų atskirti vyrai pateko į įvairius lagerius – Karlagą, Vorkutlagą (Komijos ASSR), Siblagą (Kemerovo sr.), Sevurallagą (tuomet – Sverdlovsko sr.) ir Kraslagą (Krasnojarsko kr., Rešiotų m.), Norillagą. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros.

 

Kiek buvo ištremta?

Išt­rem­tų­jų iš Lie­tu­vos skai­čius – 12 832 žmo­nių (nustatytas 12331 žm. likimas). Suimtųjų skaičius – 4663 žmo­nės (nustatytas 3915 žm. likimas). Bendras vi­sų ka­te­go­ri­jų rep­re­suo­tų­jų skai­čius, įvykdžius Lie­tu­vo­je trė­mi­mo ope­ra­ci­ją, yra apie 17,5 tūkst. žm. (nustatytas 16 246 tremtinių likimas). Tarp tremtinių, kurių likimas nustatytas, buvo 2045 žydai, 1576 lenkai, 11 991 lietuvis. Tarp tremtinių buvo 5060 vaikų iki 16 metų amžiaus (41 proc. visų išvežtų į tremties vietas).

 

Kokios pasekmės?

1. Represijos buvo nukreiptos ne į atskirų žmonių, o į šeimų naikinimą. Sunaikinus ištisas šeimas, turėjo išnykti ir dešimtmečiais kaupta jų patirtis, visuomeninė-kultūrinė įtaka. Turėjo išnykti geriausia dalis du dešimtmečius ugdytų profesinių grupių: karininkų, policininkų, mokytojų, žurnalistų ir kt.

2. Trėmimai vienodai palietė visas tautines grupes, bet santykinai labiausiai trėmimų metu nukentėjo žydų bendruomenė – ištremta apie 1 proc. bendruomenės narių (lietuvių – apie 0,5 proc.).

3. Trėmimai ypatingai įtakojo padėtį Lietuvoje – tūkstančių žmonių išvežimas ir informacijos apie tremtinių likimą nebuvimas (dėl prasidėjusio karo) leido trėmimus vertinti kaip fizinį išvežtų žmonių naikinimą. Vokiečių okupacijos sąlygomis trėmimų faktas buvo panaudotas skleidžiant visuomenėje nacionalsocializmo doktrinas, skatinant tautinio nepakantumo nuotaikas ir atsakomybę už trėmimus perkeliant žydų bendruomenės atstovams.

4. Tremtinių išvežimas į netinkamas gyvenimui vietoves, dėl ko dalis jų mirė arba žuvo, vertintinas kaip nusikaltimas žmoniškumui.

 

Jų likimas...

Iš tremtinių 33,59 proc. grįžo į Lietuvą, 26,52 proc. žuvo tremties ir kalinimo vietose ir beveik 40 proc. tremtinių likimas nežinomas.

 

Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 135 500 žmonių. 1945-1952 m. į tremtį išvežta daugiau kaip 32 tūkst. lietuvių vaikų.


Atmintis
Nuo 2004 m. Tarptautinė istorinio teisingumo komisija inicijuoja birželio 14 –tosios – Gedulo ir vilties dienos minėjimus Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose.
Kiekvienais metais, šiai datai atminti, pasirenkamas vis kitas minėjimo simbolis. Moksleiviai skatinami organizuojamose akcijose būti aktyviais jų dalyviais, kasmet ieškoma vis kitų, moksleiviams patrauklių, minėjimo formų.
Žemiau esančiame dokumente galite susipažinti su 2004 - 2010 m. Istorinio teisingumo komisijos organizuojamų Gedulo ir vilties dienos minėjimų ataskaita.


 

 

gedulas...

dėl beprasmiškai prarastų žmonių gyvybių, dėl to, kad žmogus kėlė ranką prieš žmogų, dėl žiaurumo, negailestingumo, neteisybės...

ir viltis...

kad tai daugiau niekada nebepasikartotų. Kiekvienas žmogus – vertybė savaime. Ir kiekvienas žmogus turi teisę gyventi...

 

Nugrimzk į praeitį, tremtie,

Pilna žiaurumo ir patyčių,

Bet viską saugok, atmintie,

Kaip saugojai paveikslą Vyčio.

V. Cinauskas