Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas kategoriškai atmeta jam pateiktus nepagrįstus kaltinimus. Vertindamas susidariusią situaciją, Sekretoriato vadovas teigia, kad “jo jau nestebina šios Vyriausybės ir Ministro Pirmininko netoliaregiškumas, tarptautinio konteksto nesuvokimas ir akivaizdus kompetencijos stygius sprendžiant strategiškai svarbius ir kartu jautrius istorinės atminties klausimus, ypač susijusius su Lietuvos žydų istorija, Holokausto ir antisemitizmo tema. Tai patvirtina praeitos savaitės Vyriausybės sprendimas dėl kongresų centro buvusių žydų kapinių vietoje Šnipiškėse ir stringantis nacionalinės kovos su antisemitizmu strategijos rengimas. Nustebino tai, kad Premjerui neužteko drąsos pačiam dalyvauti svarstant jo pateiktą nutarimo projektą. Matyt, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, jis nori tame formaliai nedalyvauti ir siūlo šį klausimą svarstyti savo ir Vyriausybės kanclerio atostogų metu“.
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Gintauto Palucko 2025-07-25 teikimu Nr. S-3283 Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl R. Račinsko įspėjimo už darbo pareigų pažeidimą” projektas.
Susipažinęs su šiuo teikimu, jo motyvais ir teisiniais argumentais Tarptautinės komisijos sekretoriato vadovas R. Račinskas juos kategoriškai atmeta ir vertina, kaip neteisėtus. Savo teisinius argumentus ir vertinimą Sekretoriato vadovas R. Račinskas oficialiai raštu pateikė Vyriausybei ir paprašė prijungti prie Vyriausybės posėdžio medžiagos.
Savo rašte R. Račinskas nurodo, kad:
– Projekto preambulėje nurodytas teisinis pagrindas – Vyriausybės kanceliarijos 2025-07-18 išvada Nr. LV-315 prieštarauja net keliems įstatymams, t.y., Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymui ir Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito
– Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 43 str., Ministras Pirmininkas pagal savo kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais priima potvarkius arba operatyvinius sprendimus – pavedimus, įforminamus rezoliucija.
– Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento ir ministrų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų viešojo administravimo subjektų norminių teisės aktų projektų rengimo taisyklių patvirtinimo”, 141 punkto antra pastraipa, su kitų įstaigų vadovų, kuriuos į pareigas priima (skiria) Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, tarnybos (darbo) santykiais susiję klausimai įforminami Ministro Pirmininko rezoliucija.
– Tuo tarpu visi Išvadoje minimi Ministro Pirmininko pavedimai, kurių pagrindu konstatuojamas tariama darbo pareigų pažeidimas (2025-06-16 pavedimas Nr. S-2763; 2025-06-30 pavedimas Nr. S-2949), yra įforminti Vyriausybės kanclerio rezoliucijomis.
– Vyriausybės įstatymas nesuteikia Ministrui Pirmininkui teisės pavesti ar deleguoti Vyriausybės kancleriui spręsti organizacinių, personalinių klausimų, susijusių su Vyriausybei atskaitinga įstaiga – Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatu ir jos vadovu.
– Vyriausybės darbo reglamentas, kuriuo įgyvendinamas Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 3 punktas ir 36 straipsnis, pateikia galutinį sąrašą atvejų (susijusių su teisės aktų leidybos iniciatyvos teise), kada Ministro Pirmininko pavedimas gali būti įforminamas Vyriausybės kanclerio rezoliucija (12, 13, 15-5, 20, 24, 46, 48, 118 punktai).
– Todėl atsižvelgiant į tai, jog viešojo administravimo subjektų veiklai taikytinas principas „viskas, kas nėra leista, yra draudžiama“, kylantis, be kita ko, iš Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, 4 straipsnyje įtvirtintų nuostatų dėl viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo bei kitų šio įstatymo nuostatų, akivaizdu, kad Ministras Pirmininkas, deleguodamas, o Vyriausybės kancleris savo rezoliucija įformindamas Ministro Pirmininko pavedimus dėl vidaus audito ir jų pagrindu inicijuodamas tyrimą dėl Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovo R. Račinsko galimo darbo pareigų pažeidimo viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė Vyriausybės įstatymo ir Vyriausybės darbo reglamento nuostatas.
– Tiek Ministras Pirmininkas, tiek ir Vyriausybės kancleris, įformindamas neteisėtus reikalavimus neteisėtais pavedimais, siekė priversti Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovą R. Račinską besąlygiškai paklusti neteisėtiems ir nepagrįstiems Vyriausybės kanceliarijos Vidaus audito reikalavimams. Turbūt Vyriausybės kanceliarija formuoja naują precedentą Vidaus audito tarnybos neteisėtus reikalavimus priversti vykdyti Ministro Pirmininko pavedimais, o jų neįvykdžius – atleisti nepaklusnius vadovus.
– Pateikiami teisiniai argumentai, kodėl Vyriausybės kanceliarijos Vidus audito tarnybos vidaus auditas Sekretoriate buvo atliekamas pažeidžiant Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą.
– Iš Nutarimo projekto teisinio įvertinimo, pateikto aukščiau matyti, kad jis savo pagrindimu, turiniu ir forma prieštarauja LR įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams. Sunku spręsti, ar tai yra sąmoningas ir apgalvotas Ministro Pirmininko ir Vyriausybės kanclerio politinis veikimas, nukreiptas prieš Tarptautinės komisijos sekretoriatą ir jos vadovą Ronaldą Račinską, ar tai yra Vyriausybę aptarnaujančios Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų nekompetencija ir paprasčiausias noras įsiteikti vadovams vykdant jų abejotino teisėtumo nurodymus. Lietuva yra teisinė valstybė ir norisi tikėti, kad Vyriausybės nariai įsigilins į pateiktus teisinius argumentus ir gerbdami esminį teisės principą, kad iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), nebalsuos už šį nutarimo projektą taip prisiimdami ir asmeninę atsakomybę. Vertinant VRM 2025-07-24 išvadą Nr. 1D-3503, susidaro įspūdis, kad šios ministerijos teisininkai, kurie ją ruošė, įvertino Nutarimo projekto galimo neteisėtumo riziką ir rekomendavo ministrui neprisiimti atsakomybės.
Kreipimosi į Vyriausybę raštas