Istoriniai tyrimai

Pagrindinis Komisijos tikslas nuodugniais moksliniais tyrimais užpildyti šiuolaikinės Lietuvos istorijos spragas ir pateikti suderintą Komisijos narių vertinimą.   

Tyrimo planas

1999 m. rugpjūčio 29 d. trečiajame posėdyje Komisijos nariai patvirtino Komisijos Darbo planą, kuriame nuosekliai, pagal okupacijų laikotarpius, išdėstytos tyrimų temos. Komisijos darbo plane numatyta tirti 1940–1990 m. Lietuvos okupacijos laikotarpį ir jo metu padarytus nusikaltimus. Pirmiausia Komisija analizavo Lietuvos okupacijų laikotarpį iki 1953 m.

2005 m. gegužės 18 d.  aštuntame Komisijos posėdyje buvo patvirtintas Komisijos Darbo planas, kuriame numatyta tirti antrosios Sovietų okupacijos artąjį etapą.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete dėl Komisijos įsteigimo ir Komisijos dokumentuose numatyta, kad siekiant nubrėžti takoskyrą tarp nacių okupacinio režimo ir sovietinio okupacinio režimo nusikaltimų sudaromos dvi atskiros ir nepriklausomos pakomisės. Tokiu būdu yra siekiama išvengti paviršutiniškų analogijų analizuojant ir įvertinant okupacinių režimų padarytus nusikaltimus.

  • 1940–1941 m. pirmąją ir 1944–1990 m. antrąją sovietinę okupaciją tiria Sovietinio okupacinio režimo nusikaltimų įvertinimo pakomisė.
  • 1941–1944 m. nacių okupacijos laikotarpį tiria Nacių okupacijos nusikaltimų ir Holokausto įvertinimo pakomisė.

Tirdama abiejų totalitarinių režimų nusikaltimus, Komisija analizuoja okupacinės ir vietinės valdžios santykius ir vaidmenį tuometinėje Lietuvoje, kolaboravimo problemą, taip pat okupacinių režimų bei jų pagalbininkų represinius metodus ir tikslus. Komisija stengiasi išanalizuoti represijų ir genocido aukų likimus, jų ankstesnio gyvenimo ypatybes, Lietuvos visuomenės reakciją į okupacinių režimų nusikaltimus, o taip pat aktyvios ir pasyvios rezistencijos vaidmenį.

Tyrimo procesas ir Komisijos išvadų tvirtinimas

Siekiant atlikti skaidrius tyrimus ir kuo objektyviau įvertinti okupacinius režimus bei įvykdytus nusikaltimus, Komisijos užsakymu tyrimus atlieka žymiausi Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Tyrimo procesas yra detalizuotas Komisijos darbo reglamente. Kiekvieno klausimo tyrimą ir komisijos išvadų tvirtinimą sudaro keli etapai:

  • kiekvieno konkretaus Komisijos darbo plano klausimo tyrimui parenkami geriausi ekspertai iš Lietuvos ir užsienio;
  • ekspertai atlieka išsamų tyrimą ir pateikia jį Komisijai;
  • atliktas tyrimas papildomai recenzuojamas ir vertinamas kitų šios srities ekspertų;
  • visos surinktos medžiagos pagrindu atitinkamos pakomisės pirmininkas su mokslinių tyrimų programų koordinatoriumi ir tyrėju rengia Komisijos išvadų projektą;
  • visa medžiaga (mokslinis tyrimas, recenzijos, išvadų projektas ir t.t.) teikiama svarstyti atitinkamai pakomisei;
  • pateiktos medžiagos pagrindu pakomisės nariai posėdžio metu svarsto ir tvirtina išvadas;
  • galutinės išvados paprastai priimamos bendru sutarimu;
  • tuo atveju, jei vienas ar keli Komisijos nariai nepritaria Komisijos daugumos siūlomoms išvadoms, jų nuomonė yra skelbiama kartu su pagrindinėmis Komisijos išvadomis kaip neatskiriama jų dalis;
  • patvirtintos Komisijos išvados, tyrimų rezultatai ir papildoma medžiaga yra viešai skelbiami.

Atliktų darbų viešinimas

Komisijos patvirtintos išvados kartu su tyrimo medžiaga ir įdomiausiais archyviniais dokumentais yra publikuojama lietuvių ir anglų kalbomis.
Be to,  visa tyrimo medžiaga yra skelbiama Mokslinių tyrimų duomenų bazėje. Joje galite rasti atliktus tyrimus, recenzijas, istorinius dokumentus, patvirtintas Komisijos išvadas.