Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje pirmoji pamoka prasidėjo dešimties minučių susikaupimu – languose degė žvakutės, kabinetų ekranuose mirgėjo nuotraukos, o širdyse plazdėjo – tikėjimas Laisve.
,,Kokie mes stiprūs, kai mano ranka tavo rankoje, o tavo ranka jo rankoje. Šitoje rankų grandinėje amžinai jausime ir jų, žuvusiųjų, rankas, jie stovės kartu su mumis, kaip ir tą Sausio- 13 naktį, prieš tankus ir automatus, prieš tamsą ir smurtą, prieš bejėgišką melą ir šmeižtą,“ – tokiais poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais lietuvių kalbos mokytoja Laima Verbickienė užbaigė renginį, skirtą Laisvės Gynėjų dienai ir Sausio 13-osios įvykių 35 metų sukakčiai paminėti.
Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje pirmoji pamoka prasidėjo dešimties minučių susikaupimu – languose degė žvakutės, kabinetų ekranuose mirgėjo nuotraukos, o širdyse plazdėjo – tikėjimas Laisve. Trečioji pamoka, kurioje dalyvavo 1- 2 klasių mokiniai, buvo skirta 1991 metų sausio įvykiams paminėti. Pamoką pradėjusi gimnazijos direktorė Ina Bajarauskaitė kalbėjo apie šiuolaikinio jaunimo ir 1990-ųjų metų jaunų žmonių panašumus ir skirtumus, apie jų svajones ir viltis, apie tai, kad Laisvės gynėjų diena yra viena svarbiausių datų Lietuvos istorijoje. ,,Kokia yra Laisvės kaina? Neįmanoma išmatuoti žmonių drąsą, ryžtą ir stiprybę, kai jie plikomis rankomis stovėjo prieš tankus, ir praradimo skausmą, netekus artimųjų. Mes gerbiame ir prisimename vardus tų, kurie žuvo dėl Lietuvos laisvės,“ – pristatydama istorinį pranešimą kalbėjo istorijos mokytoja Ana Savickienė. Renginyje taip dalyvavo garbus svečias – tuometinis 1991 m. Radviliškio rajono vadovas Vytautas Simelis. Jis prisiminė ir papasakojo apie tai, kas vyko ne tik Vilniuje, bet ir mūsų rajone, kaip buvo organizuojamos kelionės autobusais budėti prie parlamento. Susitikimas su gyvu šių įvykių liudininku mokiniams paliko didelį įspūdį. Į devintoko klausimą apie baimę V. Simelis atsakė nuoširdžiai, kad apie tai tada negalvojo. Skambėjo muzika, Goda dainavo apie laisvus paukščius, o pirmųjų klasių mokiniai trumpai papasakojo apie žuvusius didvyrius.
Taigi, šiandien gyvendami nepriklausomoje ir demokratiškoje Lietuvoje, turime galimybę laisvai mokytis ir kurti savo ateitį. Tačiau kartu turime pareigą prisiminti tuos, kurie sumokėjo aukščiausią kainą. Laisvės gynėjų atminimas – tai ne tik pagarba praeičiai, bet ir įsipareigojimas ateičiai.
Mokytoja Ana Savickienė, Radviliškio gimnazijos Tolerancijos ugdymo centras
