Rugpjūčio 29 d. Kėdainiuose vyko renginiai, skirti prisiminti 1941 metais sunaikintą vietos žydų bendruomenę.
Paminėjimo renginiai prasidėjo Kėdainiuose gimusio gydytojo dr. Arono Piko prisiminimų knygos apie Holokaustą „Notes from the Valley of Slaughter“ („Prisiminimai iš žudynių slėnio“) pristatymu. Pažintis su Jungtinėse Amerikos Valstijose išleista knyga vyko Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre. Muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, pradėdamas renginį, paprašė knygos vertėjo, žurnalisto Andrew Cassel (JAV) papasakoti renginio dalyviams apie gydytoją Aroną Piką, kalėjusį Šiaulių gete ir rašiusį dienoraštį dviem kalbomis: jidiš ir hebrajų. Pasak knygos vertėjo Andrew Cassel, gydytojas Aronas Pikas buvo gimęs 1870 m. Kėdainiuose, vėliau studijavo mediciną Sorbonos universitete. Po mokslų grįžo į Lietuvą, apsigyveno Šiauliuose, dirbo gydytoju ir prasidėjus nacių okupacijai – pateko į Šiaulių getą. Dienoraštį slapta rašė 1942 m. gegužę – 1944 m. birželį. Žurnalistas Andrew Cassel minėjo, jog išversti daktaro A. Piko dienoraštį iš hebrajų k. į anglų kalbą paskatino asmeninis interesas – Andrew senelis taip pat buvo kėdainietis, draugavo su Aronu Piku, abu studijavo Europoje ir jaunystėje kartu rinko žydišką folklorą. Tad dienoraščio vertėjas Andrew norėjo geriau pažinti savo senelio draugą ir daugiau sužinoti apie Arono Piko asmenybę.
Pasak knygos pristatymą moderavusio Simono Strelcovo, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriaus, dienoraštyje yra aprašymų, susijusių su emocijomis, bet dalis tekstų pateikia labai struktūruotą, informatyvią informaciją apie gyvenimą Šiaulių gete, pavyzdžiui, apie maistą, apie ekonominį gyvenimą, taisykles (arba sąlygas) kaip įeiti į getą ir kaip išeiti (darbui) iš jo ir t.t. Dienoraščio tekstą apibendrinęs dr. Simonas Strelcovas teigė, jog „skaitant knygą girdisi aiškus mokslininko balsas, būdinga mokslo žmogui retorika“.
Pokalbį apie dienoraštį vedęs Simonas Strelcovas uždavė klausimą knygos vertėjui Andrew Cassel apie šios knygos „Prisiminimai iš žudynių slėnio“ perspektyvą, kokią mato pats vertėjas? Svečias iš JAV atsakė, jog tikisi, kad „knyga pasitarnaus gilesnei diskusijai lietuvių tarpe apie tai, ką išgyveno gete įkalinti žmones“.
Po knygos pristatymo, Kėdainių krašto muziejaus direktorius pakvietė renginio dalyvius vykti į Holokausto aukų vietą, kur 1941 08 28 buvo nužudyti 2076 kėdainiečiai žydai.
Atvykus į Daukšių kaimą, susirinkusieji praėjo keletą šimtų metrų iki paminklo Holokausto aukoms. Paminėjimo ceremoniją pradėjęs Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis akcentavo, jog šioje vietoje paminėjimus kasmet organizuoja keletą kartų per metus: rugpjūčio 28–ąją – vykusių žudynių dieną, rugsėjo 23–iąją – Lietuvos žydų genocido aukų paminėjimo dieną, sausio 27–ąją – tarptautinę Holokausto aukų atminties dieną ir Yom Ha Shaoh – didvyriško pasipriešinimo nacizmui ir Holokausto aukų pagerbimo dieną. Kėdainių žydų asociacijos Izraelyje vadovas Aryeh Leonardas Ščerbakovas, viešėjęs su grupe litvakų – kėdainiečių, kalbėjo apie tai, jog visi šios asociacijos narių susitikimai Izraelyje baigiasi kalbomis apie tai, kas nutiko Lietuvoje Holokausto metu. O tai reiškia, pasak p. Ščerbakovo, jog „yra žaizdos ir jas skauda“. Renginyje viešėjęs Izraelio ambasados atstovas Constantine Lagosha padėkojo susirinkusiems į aukų pagerbimo ceremoniją ir pasidžiaugė, jog tokie renginiai vyksta. Tarptautinės komisijos sekretoriato švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė pasidalino mintimis apie tai, jog patys lietuviai, gyvendami Lietuvoje, gal ir pripranta, o kartais gal ir nepastebi rudos spalvos lentelių su užrašu „Holokausto aukų vieta“, kurių yra daugiau nei 200. Tačiau atvykusiam iš kitur žmogui, keliaujančiam po Lietuvą, tai „krinta į akis“ – jog toks didžiulis kiekis masinių žydų žudynių vietų. Todėl matyti tas vietas, jas pastebėti, organizuoti paminėjimus yra Lietuvos švietimo bendruomenės, visų žmonių pareiga. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas dėkodamas visiems už organizuotą paminėjimą priminė, jog kalbėdami apie nužudytuosius ar apie žudynių organizatorius, nepamirškime ir žydų gelbėtojų. Nes, pasak Gerco Žako, „jo šiandien čia nebūtų, jeigu ne pažįstamas lietuvis, išvežęs Gerco mamą iš Lietuvos. Todėl gelbėtojų tema yra svarbi ir aktuali.“
Rugpjūčio 29 d. renginiuose dalyvavo Kėdainių r. savivaldybės atstovai, Tolerancijos ugdymo centrų mokytojai iš Kėdainių ir Panevėžio, litvakai iš JAV ir Izraelio, kurių „šaknys“ iš Kėdainių, Izraelio ambasados atstovas Constantine Lagosha, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir bendruomenės nariai, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis, atstovai iš Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos, Tarptautinės komisijos sekretoriato darbuotojai, Kėdainių krašto muziejaus muziejininkai ir miesto bendruomenė.
Paminėjimo renginį organizavo Kėdainių krašto muziejus, Kėdainių rajono savivaldybė, Kėdainių žydų asociacija Izraelyje, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas.
Nuotraukos Algimanto Barzdžiaus