2021 m. Balbieriškio pagrindinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centras įgyvendina projektą „Žydų religija ir šventės“
Šiuo projektu siekiame prisidėti prie unikalaus litvakų kultūrinio ir istorinio palikimo išsaugojimo ir sklaidos, ugdyti visuomenės pagarbą tautinių mažumų kultūroms, skleisti tolerancijos idėjas. Tai, kad Lietuva buvo daugiakultūris ir daugiasluoksnis kraštas, turintis turtingą kultūrinę ir religinę Lietuvos žydų istoriją, liudija tik atminimo lentos, senieji kapai ir įvairiose Lietuvos miestuose išlikusios mūrinės, rečiau medinės sinagogos. Dabar šie atminimo ženklai primena apie iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyvenusią gausią žydų bendruomenę. Tačiau žydų istorija Lietuvoje neprasidėjo ir nepasibaigė Holokaustu. Lietuva pasaulio žydams daugelį metų buvo pripažinta ne tik litvakų, bet ir apskritai pasauliniu žydų kultūros, judaizmo religijos, intelektualinių bei meninių ieškojimų centru. Šiandien iš šio nepaprastai glaudaus dviejų tautų ryšio teliko trupiniai.
Projekto dalyviai apsilankė Kėdainiuose. Kėdainiai jau kurį laiką patenka į vieną iš geriausiai žydų paveldą išsaugojusių Lietuvos miestelių trejetuką. Daugelis keliautojų ar besidominčių žydų paveldu yra girdėjęs apie išlikusias sinagogas, Žydų gatvę, vieną kitą žydams priklausiusį pastatą. Kai kas netgi yra girdėjęs, kad Kėdainiuose gyvenęs garsusis Vilniaus Gaonas ir žmoną Chaną iš ten parsivežęs. Žydų paveldo ekspertas būtinai užsimins apie vienintelį išlikusį gyvenamąjį namelį su Sukotui (Palapinių šventei) skirta patalpa nukeliamu stogu. Taip, visa tai ir dar daugiau Kėdainiuose yra. Savo pažintį su žydiškomis tradicijomis pradėjome nuo Senosios rinkos aikštės. Čia yra išlikę 2 sinagogos. Prieš keliolika metų pabaigus (Žieminės) sinagogos rekonstrukciją, šiame pastate įsikūrė Kėdainių krašto muziejaus daugiakultūris centras. Nuo 2002 metų sinagogoje veikiančiame centre įrengta ekspozicija apie Kėdainių žydų bendruomenę ir Holokaustą. Vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, koncertai, parodos ir seminarai. Priešais sinagogas Senosios rinkos aikštėje pastatyta Felikso Paulausko meninė kompozicija „Shoah. Ich bin Keidaner“, kurios centre esančioje stilizuotoje Dievo akyje įmontuotos 2 076 šovinių tūtelės, simbolizuojančios kiekvieną žuvusį šio krašto žydą. Dėkojame Kėdainių krašto muziejaus daugiakultūrio centro edukatorei Audronei Pečiulytei už puikią edukacinę pamoką ir ekskursiją po Kėdainių senamiestį. Tai buvo pirmoji 5-6 klasių mokinių pažintis su žydų tradicijomis. Savo veiklas tęsime rudenį, aplankydami kitus miestus, išsamiau susipažindami su papročiais ir tradicijomis, palygindami kuo mes esame panašūs, kuo skirtingi.
Projekto koordinatorė mokytoja Reda Valančienė
