Emanuelis Zingeris, reaguodamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą K. Škirpos alėją pervadinti į Trispalvę, pasidalino savo nuomone facebook paskyroje

Tarptautinės komisijos pirmininkas Emanuelis Zingeris, reaguodamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą K. Škirpos alėją pervadinti į Trispalvę, pasidalino savo nuomone facebook paskyroje.

Tekstas iš Emanuelio Zingerio facebook paskyros:

„Teisingas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas pervadinti K. Škirpos alėją į Trispalvės. Juk Trispalvės, plėšytos ir naikintos sovietu metais, prasmė glūdi pirmojoje mūsų Lietuvos Respublikoje. Tai modernaus dabartinio mūsų valstybingumo simbolis. Todėl Gedimino kalno papėdėje esančios Trispalvės pavadinimas yra esminis ir svarbus.

Manau, XXI amžiaus Lietuvos miestų ir miestelių gatvės turėtų būti vadinamos Tado Kosciuškos, Berelio Joseloviciaus, Emilijos Pliaterytės, Konstantino Kalinausko, Onos Jablonskytės-Landsbergienės, Onos Šimaitės, Prano Eimučio, Adolfo Ramanausko-Vanago, Romo Kalantos, Loretos Asanavčiūtės ir daugelio kitų, kurie savo gyvybės sąskaita priešinosi Lietuvą okupavusioms jėgoms. Taip pat visų kitų teisuolių, nesavanaudiškai gelbėjusių žmones nuo nacių ir jų pakalikų. Juk tokie žmonės buvo drąsūs antinacinės rezistencijos dalyviai. Daugelio jų neišdavė kaimynai.

Sumneris Wellesas 1940 m. liepos 23 d. Deklaracijoje teigė: „Nuo tos dienos, kai šių šalių tautos sukūrė nepriklausomas ir demokratines valstybes, Jungtinių Amerikos Valstijų žmonės su giliu prielankumu stebi jų ženklią pažangą kuriant valstybingumą“. Ne tokių vertybių gynėjas buvo tikrai nemažai pirmajai Lietuvos Respublikai nusipelnęs, buvęs savanoris, Seimo narys ir diplomatas Kazys Škirpa. Įsiplieskus Antrajam pasauliniam karui jis, pritardamas nacių kurtai naujajai Europai, Lietuvai numatė protektorato dalią. Šiame jo numatytame darinyje nebebuvo vietos Lietuvos piliečiams žydams: savanoriams, moterims, vaikams – šimtams tūkstančių, kurie šimtmečiais kartu kūrė mūsų valstybę. Nebuvo vietos ir kitaminčiams. Taigi, nacių okupacijos metu jis matė tik be jokio gailesčio „apvalytą“ Lietuvą. Ir čia dar ne viskas apie šį veikėją ir jo darbus Antrojo pasaulinio karo metu pasakyta.

Klausiu, ar K. Škirpa tikrai yra sektinas pavyzdys dabartinei mūsų visuomenei. Ar tokių žmonių vardais turi būti vadinamos gatvės? Ar galima iškelti jo vienus, Lietuvai tikrai svarbius darbus ir užmerkti akis, lyg kitų jo baisių darbų tai pačiai Lietuvai visai nebūtų buvę?

Ir dar liūdna matyti, kaip šiandieninėje Lietuvoje nenuilstamai ir sėkmingai skiepijamos primityvios „murziškos“ idėjos į tradicinių politinių partijų dirvą. Nesugebėdami stabtelėti ir pagalvoti, ar einame Vakarų kryptimi, vis ne ten ieškodami „patriotizmo” nišų ir prisidėdami prie pigesnio šūktelėjimo, spėriai riedame radikalizmo ir menkaverčio populizmo link.“

Teisingas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas pervadinti K. Škirpos alėją į Trispalvės. Juk Trispalvės,…

Posted by Emanuelis Zingeris on 2019 m. liepos 24 d., trečiadienis