2022 m. balandžio 28 d. atstovai iš Lietuvos dalyvavo tarptautiniame renginyje – Gyvųjų marše Lenkijoje. Renginys vyko buvusioje, nacių įkurtoje, masinio žmonių naikinimo vietoje – Aušvice.
Tarptautiniame renginyje dalyvavo atstovai iš 25 valstybių (ne tik žydų tautybės). Tradicinis renginys vyko buvusioje koncentracijos stovykloje Aušvice, kurią, okupavę Lenkiją, 1940 m. įkūrė naciai.
Tarptautinis renginys, skirtas Varšuvos geto kovotojų sukilimui prisiminti, vyko balandžio 28 d. Susirinkę dalyviai iš įvairių valstybių, įvairaus amžiaus, kartu ėjo apie 3.5 km (nuo Aušvico muziejaus iki Aušvico – Birkenau) tam, kad prisimintų Holokausto aukas, išgyventą žmonių skausmą ir netektis bei visi kartu pajustų bendrystę, jog priešintis blogiui, antisemitizmui, neapykantos kurstymui galima tik esant kartu ir vienu balsu tariant garsų „NE“. Kartu su įvairių šalių atstovais, eisenoje ėjo ir dalyviai iš Lietuvos – penkiasdešimties žmonių grupė. Atėjus į buvusios koncentracijos stovyklos Aušvice – Birkenau vietą, prie pagrindinio memorialo nužudytiems, vyko Holokausto aukų pagerbimo ceremonija.
Aukų pagerbimo renginys prasidėjo pasisveikinimu 25 kalbomis. Dalyviai iš Lietuvos išgirdo ir lietuvišką kreipinį „sveiki“. Apie tai, kas Antrojo pasaulinio karo metu vyko šioje vietoje, apie nužudytus žydus, lenkus bei kitų tautybių žmones, kalbėjo Lenkijos prezidentas Andrzej Duda. Prisimindamas masinį žmonių naikinimą, Holokaustą, Lenkijos prezidentas akcentavo, jog ir dabar vyksta karas šalia, Ukrainoje, kuris parodo, jog žmonės nesimoko iš istorijos ir būtent karas parodo, koks žiaurus ir baisus gali būti žmogus.
Renginyje į susirinkusius kreipėsi išgyvenusieji Aušvico koncentracijos stovyklos siaubą. Savo asmeninę, siaubingą šeimos netekties ir išgyvenimo istoriją papasakojo buvęs Aušvico kalinys – Edward Mosberg. Renginio metu buvo įžiebti 6 mln. Holokausto metu nužudytus žydus simbolizuojantys fakelai. Vieną tokių fakelų uždegė ir studentė iš Lietuvos, kartu su jaunimo atstovais iš Austrijos, Izraelio, Lenkijos ir Vokietijos.
Tarptautinis Gyvųjų maršo renginys buvusioje nacių koncentracijos stovykloje vyksta nuo 1988 metų. Pastaruosius 2 metus renginys nevyko dėl COVID pandemijos. Šiais metais Gyvųjų maršo renginyje, pasak organizatorių, dalyvavo apie 2500 žmonių. Vykti į šį renginį iš Lietuvos pakvietė Tarptautinės komisijos sekretoriatas, bendradarbiaudamas su Europos Gyvųjų maršo organizacija EMOTL. Iš Lietuvos renginyje dalyvavo: Tarptautinės komisijos narys, istorikas, LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys; Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis su bendruomenės nariais; mokyklų, kuriose veikia Tolerancijos ugdymo centrai, atstovai iš Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos, Alytaus Jotvingių, Putinų ir Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazijų, Ariogalos gimnazijos, Kalvarijos gimnazijos, Kauno Dailės gimnazijos bei iš Mažeikių Merkelio Račkausko ir „Gabijos“ gimnazijų bei Tarptautinės komisijos švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė su Viešųjų ryšių specialiste Liveta Šikarskaite.
Pasibaigus renginiui, dalis Lietuvos atstovų susitiko su Pasaulio tautų teisuolio, Japonijos konsulo Lietuvoje, Čijūnės Sugiharos sūnumi – Nabuki Sugihara. Pasak vieno iš EMOTL vadovų, Michel Gourary, toks renginys yra ne tik dalyvavimas Gyvųjų maršo eisenoje, bet galimybė sutikti Holokaustą išgyvenusius ar jų giminaičius, autentiškai prisiliesti prie tragiškos žmonijos istorijos.
Gyvųjų maršas visuomet vyksta minint 1943 metais prasidėjusį Varšuvos geto sukilimą. Ši diena yra minima Izraelyje ir kitose valsybėse, kuriose gyvena žydų bendruomenės. Ši diena vadinama Yom HaShoah – Holokausto aukų ir didvyriško pasipriešinimo nacizmui diena, prisimenant didvyrišką Varšuvos gete įkalintų žmonių kovą prieš nacius.
