2022 m. rugpjūčio 11–16 d. Lenkijoje, Osvencimo mieste, vyko seminaras, kuriame 26 dalyviai susirinko iš 11 skirtingų valstybių: Kamerūno, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Italijos, Lenkijos, Vokietijos, Airijos, Moldovos, Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos.
Tarptautinį seminarą jau 13 metus organizuoja Maksimiliano Kolbės vardo fondas (Maximilian Kolbe Foundation), kuris vyksta Dialogo ir maldos centre Osvencimo mieste. Pagrindinis seminaro tikslas – analizuoti bei diskutuoti, kaip kovoti su karo nusikaltimais, padarytais Antrojo pasaulinio karo metu. Aušvico – Birkenau buvusi nacių koncentracijos stovykla pasirinkta kaip vienas iš pavyzdžių, atskleidžiant smurto patirtį karo metu ir parodant jo pasekmes, turinčias ilgalaikį poveikį žmonijai. Seminaro organizatoriai kvietė dalyvius diskutuoti apie nusikaltimus žmoniškumui, padarytus šioje bei kitose nacių įkurtose koncentracijos stovyklose. Organizatoriai kvietė diskutuoti apie skirtingas ir tuo pačiu metu panašias kiekvienos valstybės patirtis Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo.
Kiekviena seminaro diena buvo padalinta į potemes – susipažinimas su dalyviais, su koncentracijos stovykla, išgyvenusiais Holokaustą bei istorijos sprendimas kaip iššūkio priėmimas. Pirmąją dieną dalyviai klausėsi Aušvico – Birkenau memorialinio muziejaus direktoriaus pavaduotojo Andrzej Kacorzyk paskaitos „Kovojimas su praeities smurto našta – iššūkis dabarties kartoms“. Antroji diena buvo paskirta susipažinimui su Aušvico ir Birkenau memorialiniu muziejumi, jame vykusiais nusikaltimais bei kaip ši vieta buvo išvystyta į žiauraus masto nusikaltimo vietą. Muziejaus gidė akcentavo, jog net ir tokiomis sąlygomis žmonės stengėsi išlikti žmonėmis, gyventi ir netgi mylėti.
Trečia diena buvo skirta Holokaustą išgyvenusiems žmonėms. Pirmoji dienos pusė – nuotolinis susitikimas su Aušvico koncentracijos stovyklą išgyvenusiu Marian Turski bei Krystyna Budnicka – išgyvenusioji Varšuvos gete. Po nuotolinio susitikimo dalyviai vyko į Harmeze vienuolyną, kuriame eksponuojama Marian Kolodziej – Aušvicą išgyvenusiojo tapybos ir scenografijos darbų paroda „Atminties klišės. Labirintai“. Dienos pabaigoje vyskupas iš Kamerūno dr. Joseph-Marie Ndi-Okalla dalyviams pristatė kelias pagrindines temas, kokį vaidmenį Bažnyčia gali turėti, sprendžiant žmogaus teisių pažeidimų, karo nusikaltimų temas.
Ketvirtoji diena buvo skirta paminėti lenkų kunigo, kuris Aušvico koncentracijos stovykloje paaukojo savo gyvybę dėl kito kalinio, Maksimiliano Kolbės (Maximilian Kolbe) mirties 82 – ąsias metines. Vėliau gidas dr. Piotr Setkiewicz (Aušvico – Birkenau muziejus) supažindino su Osvencimo miesto istorija ir papasakojo, kokia jo buvo reikšmė Antrojo pasaulinio karo metu. Ekskursijos metu buvo aplankytas Žydų muziejus ir sinagoga. Sekančią dieną dalyviai iš Lenkijos, Ukrainos, Latvijos ir Vokietijos skaitė pranešimus apie Antrojo pasaulinio karo padarinius ir istorinės atminties išsaugojimą jų šalyse. Paskutinės dienos ryte dalyviai ėjo Kryžiaus kelio stoteles Birkenau stovykloje, kur kiekviena stotelė buvo skirta prisiminti tam tikrus įvykius, situacijas iš koncentracijos stovyklos. Po kiekvienos paskaitos, išvykos ar pranešimo dalyviai turėjo galimybę diskutuoti, užduoti klausimus ir ieškoti jiems rūpimų atsakymų.
Šiais metais į tarptautinį seminarą iš Lietuvos vyko Giedrė Guzavičienė – anglų kalbos mokytoja iš Kalvarijos gimnazijos bei Liveta Šikarskaitė – Tarptautinės Komisijos Sekretoriato vyr. specialistė, studijuojanti Vilniaus universitete Kultūros istoriją ir antropologiją. Seminarą organizavo Maksimiliano Kolbės vardo fondas, įsikūręs Vokietijoje. Tarptautinės komisijos sekretoriatas bendradarbiauja su Maksimiliano Kolbės fondu nuo 2012 metų ir kasmet, fondo kvietimu, rekomenduoja atstovus iš Lietuvos dalyvauti tarptautiniuose seminaruose.
