Rugsėjo 10 dieną Merkinėje vyko paminėjimo renginys ir Atminties kelio eisena į Holokausto aukų kapines, kur įvyko aukų pagerbimo ceremonija.
Renginys prasidėjo Merkinės kultūros centre filmo apie žydų paveldą Alytaus apskrityje „Meilės ir atminties namai“ premjera. Po filmo peržiūros buvo atidengta memorialinė lenta, skirtos Merkinės žydams, buvusių sinagogų kieme. Nuo čia Atminties kelio eisena pajudėjo Holokausto aukų kapinių link, kur įvyko aukų pagerbimo ceremonija.
Paminėjime dalyvavo svečiai: Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Simonas Kairys, LR Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Lietuvos Respublikoje patarėja Andrea Lindgren, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas ir vadovo pavaduotoja – švietimo projektų koordinatorė Ingrida Vilkienė, V. Krėvės gimnazijos direktorė Regina Sakalauskienė, mokytojai ir mokiniai bei Merkinės šauliai.
Renginį organizavo: Merkinės krašto muziejus kartu su Merkinės kultūros centru ir Tarptautins komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.
Daugiau apie renginį galite skaityti Merkinės krašto muziejaus direktoriaus M. Černiausko straipsnyje „Atminties kelias Merkinėje“.
Istoriniai faktai:
Viena didžiausių žydų bendruomenių Alytaus apskrityje gyveno Merkinės miestelyje. 1930 m. Merkinę aplankęs Petras Biržys – Akiras trumpai aprašė ir Merkinės žydų gyvenimą. Jis rėmėsi Merkinės gyventojo 50 – mečio Joselio Cirelšteino pasakojimu. Merkinėje tuo metu gyveno 1 700 žydų, miestelyje stovėjo 3 sinagogos. Miesto rabinas Dovydas Stupelis Merkinėje gyveno jau 30 metų. Rabinas atlikdavo ir teisėjo vaidmenį žydų tarpusavio ginčuose. Jo balsas buvo sprendžiamasis ir neapskundžiamas. Kai 1935 m. Merkinę aplankė Lietuvos prezidentas A. Smetona, pirmasis jį pasveikino ir duoną su druska įteikė miestelio rabinas. Merkinės aikštėje, kurios viduryje stovėjo cerkvė, gyveno vien tik žydai.
Vokiečių kariuomenė Merkinėjė pasirodė 1941 m. birželio 23 dieną, miestelis labai nukentėjo, buvo apgriautas, daug pastatų sudeginta. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį Merkinės policininkai ir baltaraiščiai policijos viršininko B. Naujoko įsakymu visus Merkinės žydus suvarė į sinagogas ir mokyklą. Žydai buvo žudomi per kelis kartus, keli šimtai žmonių buvo išvesti į Alytaus kalėjimą, o didžiausios žudynės įvyko rugsėjo 10 dieną, panašiu laiku kaip ir kituose apskrities miesteliuose (Alytuje – rugsėjo 9 d., Varėnoje – rugsėjo 10 d., Leipalingyje ir Seirijuose – rugsėjo 11 d., Simne – rugsėjo 12 d.).
Pagal K. Jėgerio raportą Merkinėje buvo nužudyti 854 žydai: 223 vyrai, 355 moterys ir 276 vaikai. Duobes su lavonais užkasė atvaryti miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai. Apie žydų žudynes paliudijo Merkinės gyventojas Kazys Poguželskis: „Pro trobos langą mačiau Merkinės žydus, varomus prie duobės. <…> Matėsi, kaip juos mušė lazdomis ir šautuvų buožėmis, bei vertė bėgti. <…> Kaip šiandien prisimenu, kai kartu su minia pasmerktųjų pro mano langus į mirties vietą ėjo, vesdama už rankų savo vaikus, merkiniškių mylima ir gerbiama mokytoja Mansauskienė. Nešėsi savo vaikus ir kitos moterys. Šiurpus buvo vaizdas. <…> Pragyvenau 83 metus, tačiau tokio šiurpaus, sukrečiančio vaizdo nemačiau…“ Taip buvo sunaikinta sena ir garsi Merkinės žydų bendruomenė. Tik keliolikai Merkinės žydų pavyko išvengti mirties. Kai kurie žydai sušaudymo išvakarėse nakties metu per sinagogos langą pabėgo į laisvę.
Paminėjimo renginio nuotraukos:
Nuotraukų autorius A. Černiauskas