Paminklo atidengimas vietos žydų bendruomenei ir Atminties kelias Darbėnuose

Liepos 28 d. Darbėnų miestelyje (Kretingos r.) vyko renginys – paminklo vietos žydų bendruomenei atminti atidengimo ceremonija ir Atminties kelio eisena į Darbėnų žydų žūties vietą.

Liepos 28 d. Darbėnų centrinę gatvę papuošė naujas paminklas – metalinė obelis, ant kurios kabantys metaliniai obuoliai skirti Darbėnų miestelio gerovę puoselėjusiems žydams. Didžiausias metalinis obuolys skirtas Darbėnuose gimusiam Dovydui Volfsonui – sionizmo veikėjui ir Izraelio vėliavos autoriui. Prie paminklo žymiems Darbėnų žydams yra ir lentelė, kurioje įrašyta 14 lietuvių pavardžių, Holokausto metu gelbėjusių žydus. Paminklas Darbėnuose atsirado Tolerancijos ugdymo centro koordinatorės, mokytojos Editos Gliožerienės iniciatyva bei remiant Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondui.

Paminklo atidaryme dalyvavo Kretingos r. savivaldybės meras Antanas Kalnius, Izraelio ambasadorius Lietuvai Yossef Levy, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo direktorius Eugenijus Bunka, Klaipėdos ir Palangos žydų bendruomenių atstovai, vietos miestelio bendruomenė.

Po paminklo atidarymo Atminties kelio eisena pajudėjo į Darbėnų miestelio pakraštį, kur 1941 m. birželio pabaigoje buvo nužudyta 140 žydų. Susirinkusieji padėjo atminties akmenėlius prie paminklo Holokausto aukoms.

Po Atminties kelio Darbėnuose vyko naujos knygos „Darbėnų žydai“ pristatymas Kretingos muziejuje. Knygos atsiradimą paskatino mokytojos Editos Gliožerienės iš Darbėnų gimnazijos domėjimasis vietos žydais. Mokytojos pažintis su Darbėnų žydų istorija prasidėjo nuo organizuojamų etnografinių vasaros stovyklų, kurias paskatino plungiškis Eugenijus Bunka.  Etnografinių stovyklų metu mokiniai su mokytoja Edita sudarė miestelio gatvių planą, kuriame sužymėti namai ir verslo įmonės, priklausę lietuviams ir žydams, iki 1941 m. prasidėjusio Holokausto. Šiuo metu šis planas pakabintas miestelio centre ir su juo gali susipažinti vietos gyventojai bei miestelio svečiai. Nuo etnografinių stovyklų prasidėjo gilesnis domėjimasis vietos žydų istorija. Mokytojos Editos Gliožerienės pažintis su istoriku iš JAV prof. Eriku Goldsteinu lėmė, jog surastos istorijos ir informacija apie Darbėnų žydų bendruomenės gyvenimą taptų knyga, išleista lietuvių ir anglų kalbomis. Septynių autorių kolektyvo parengtą knygą išleido Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.

 

Nuotraukos iš minėjimo renginio: