Kovo 15 d., Vilniuje, Lietuvos žydų bendruomenės salėje vyko renginys, skirtas prisiminti Lietuvos žydų gelbėtojus ir pagerbti jų atminimą.
Renginys prasidėjo „verkiančio“ smuiko garsais, po kurių scenoje šešėlių teatras iš Baisogalos kultūros centro pristatė meninę kompoziciją „Nuo 1847 m. iki 1941…“ . Kompozicija be žodžių atskleidė kaip žydai atvyko į Baisogalą, kaip gyveno, kuo vertėsi ir kaip Baisogalos žydų bendruomenė buvo sunaikinta.
Renginio pradžioje, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, padėkodama gausiai susirinkusiai auditorijai, sakė, jog „jūs net neįsivaizduojate, kaip mes – žydai, esame dėkingi tiems, kas gelbėjo. Todėl prisimename visus gelbėtojus, prisimename tuos, kurie buvo išgelbėti bei tuos, kurių niekas neišgelbėjo…“ . Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė įteikė bendruomenės išleistą medalį Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus darbuotojai Danutei Selčinskajai už ilgametį darbą, ieškant žydų gelbėtojų visoje Lietuvoje.
Paminėjimo renginyje, kurį vedė žurnalistas Rimas Bružas, buvo kalbinti ir išgelbėtų žydų, ir gelbėtojų palikuonys. Vilniaus universiteto docentas Romualdas Juknelevčius papasakojo unikalią savo tėvo, gelbėjusio žydus Simne, istoriją bei šios istorijos tęsinį – jo paties bendravimą su išgelbėto Abel sūnumi Mejer. Jautriuose kalbėjusių Reizos Zinkevičienės, Fainos Kukliansky, Romualdo Juknelevičiaus prisiminimuose daug kartų nuskambėjo žodis „drąsa“ ir posakis „kaltės jausmas“, kurį jautė išgelbėti žydai, žinoję, kad jų artimieji ar draugai buvo nužudyti.
Renginio svečias profesorius Vytautas Landsbergis papasakojo istoriją apie savo tėvą, pas kurį, kai jam buvo jau beveik šimtas metų, atvyko režisierius, kūręs filmą gelbėtojų tema. Režisierius profesoriaus tėvui uždavė klausimą „o kodėl jūs gelbėtoje?“. Pasak profesoriaus Vytauto Landsbergio, jo tėvas niekaip nesuprato režisieriaus vis kartojomo klausimo, nes jam toks poelgis buvo savaime suprantamas – juk į bėdą patekusį žmogų reikia gelbėti.
Lietuvos žydų gelbėtojams pagerbti renginyje Tarptautinės komisijos pirmininkas Emanuelis Zingeris pristatė Lietuvos žydų gelbėtojams atminti sukurtą ženklą, kurio atsiradimą inicijavo Tarptautinė komisija, o simbolinį ženklą kūrė menininkė Viktorija Sidaraitė su bendraminčių komanda. Pasak Tarptautinės komisijos pirmininko Emanuelio Zingerio, „pradedame nelabai populiarų kelią į žydų gelbėtojų įprasminimą. Ir mes kartu užpildysime nišą, kuri buvo tuščia.“
Lietuvos žydų gelbėtojų dienos paminėjimo renginyje dalyvavo Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn, diplomatai iš Izraelio ir JAV ambasadų, Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, svečiai iš įvairių institucijų, žydų bendruomenių pirmininkai iš Kauno, Palangos, Švenčionių, mokytojai su mokiniais iš Vilniaus Simono Daukanto, Užupio, Pilaitės, Vasilijaus Kačialovo gimnazijų, Vilniaus Naujamiesčio mokyklos ir Vilniaus „Saulėtekio“ mokyklos – daugiafunkcio centro.
Renginį organizavo Lietuvos žydų bendruomenė bendradarbiaujant su Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.
Tą pačią dieną Vilniaus universitete vyko Lietuvos žydų gelbėtojų pagerbimo renginys, kuriame buvo skaitomi Lietuvos žydų gelbėtojų vardai. Renginį organizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vilniaus universitetas.
Išsamiau apie renginį LRV internetiniame psl.: https://lrv.lt/lt/naujienos/premjere-pagerbe-pasaulio-tautu-teisuolius-lietuvos-zydu-gelbetojai-siandien-yra-mums-drasos-ir-pasiaukojimo-simbolis
Lietuvos žydų gelbėtojų dienos paminėjimo renginiai vyko ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kuriuos organizavo vietos žydų bendruomenės, krašto muziejai ir Tolerancijos ugdymo centrai – mokyklos. Apie tai informaciją galite rasti Tarptautinės komisijos internetiniame psl. / TUC naujienos: https://www.komisija.lt/tolerancijos-ugdymo-centru-naujienos/.