Akmenės r. Akmenės gimnazijos TUC įgyvendina projektą ,,Dienoraščio galia: rašydamas lieki savo laiko liudytoju“.
Rugsėjo 22 dieną Akmenės gimnazija kartu su Ventos gimnazistais ir jų mokytojomis J. Lakačauskiene, A. Sinkevičiene apėjo Akmenę – nedidelį Žemaitijos miestelį, vieną iš tų, kur gyveno žydų bendruomenės ir kurių neliko 1941-ųjų vasarą. Akmenės gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Ringienė pasakoja: „Sustojome prie Atminties sienelės, liudijančios netoli buvusių medinių sinagogų vietą, priglaudžiame rudens saulėgrąžas prie krūtinės kaip priminimą ir viltį nuolat gręžtis į šviesą, kad nesikartotų daug žmonių pražudžiusi tamsa ir prievarta.
Einame gatvelėmis, sustojame prie žydams priklausiusių namų ir buvusio vyrų geto. Krašto muziejuje apžiūrime parodą ,,Žemaitijos žydai“, inicijuotą šio krašto veiklų organizatorių ir žydų temos ambasadorių Dianos ir Marijaus Lopaičių (jie susidraugavo su Šiaulių žydų bendruomene, jau trejus metus rengia stovyklas, koncertus, edukacijas). Dar iki premijuotų autorių paskelbimo renkamės patys kiekvienas sau meniškiausias fotografijos, paskui prisėdame ir kalbamės apie Akmenėje gimusią Pasaulio Teisuolę Oną Šimaitę, sutariame, kad verta perskaityti Mariaus Buroko išverstą Julijos Šukys knygą ,,Onos Šimaitės epistolofilija“. Tiktų ir norėtume šio rugsėjo saulėgrąžomis papuošti Šimaitės kapą, bet jo nėra, nes ši moteris išdalijo save iki paskutiniųjų patikėdama savo kūną medicinos praktikos studentams. Bet liko šviesi legenda ir eilutė iš Jos dienoraščio: ,,Nėra tokio mažo, kuris negalėtų padaryti didelio darbo.“
Ventiškių ekskursija baigėsi senosiose žydų kapinėse, kur iš vardinių akmenėlių dešimtokai sudėliojo menorą. Tebus teliks rugsėjo saulėgrąža, atmintis ir šviesa.“
Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena, nes 1943 metais likviduotas Vilniaus žydų getas.
Šios tautybės žmonių pirmiausia neliko 1941 metų vasarą Lietuvos miesteliuose, tarp jų Akmenėje ir Žagarėje, kurioje sustojome važiuodami į Biržus rugsėjo 9 dieną. Ką prisiminėme iš paliudytų raportų ir straipsnių? Kad spalio 2 dieną į Turgaus aikštę suvarytiems žydams buvo pasakyta, kad bus naujo darbo, bet švilptelėjus pasipylė šūviai, keliasdešimties pirmųjų kraujas nuplautas vandeniu nuo grindinio, kiti nuvežti į Naryškino parką, kur jau laukė 120 metrų ilgio griovys, jame sugulė 633 vyrai, 1107 moterys ir 496 vaikai. Iš kur tiek daug žydų buvo Žagarėje? Vietinių 800, o kiti suvežti į getą iš Šiaulių apskrities miestelių: Šiaulėnų, Šaukėnų, Radviliškio, Pašvitinio, Gruzdžių, Joniškio ir iš mūsų artimiausios Papilės (moterys ir vaikai, vyrai sušaudyti Jonaičių miške).
Dabar ilgo griovio vietą dengia melsvės, stovi paminklas, tvarkomas kelias, kuriuo spalio pradžioje į Žagarę ateis Atminties kelio dalyviai, kaip ėjo Akmenėje rugpjūčio 4.
Kelionė į Biržus per Žagarę, Joniškį, Žeimelį finansuota pagal TOLI instituto patvirtintą projektą.
Akmenės r. Akmenės gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ir projekto ,,Dienoraščio galia: rašydamas lieki savo laiko liudytoju“ koordinatorė Rita Ringienė
