Rugsėjo 23 dieną, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, paminėjimo renginiai Vilniuje vyko Rūdninkų aikštėje ir Panerių memoriale.
Renginys „Atminties kelias – Panerių gyvųjų maršas“ prasidėjo Rūdninkų aikštėje Šofaro rago garsu, primenančiu, jog po rugsėjo 23 dienos – Lietuvos žydų genocido aukų paminėjimo dienos, žydų bendruomenės visame pasaulyje minės Naujuosius metus – Roš ha – Šana.
Šofaro rago gausmą pakeitė Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijos teatro grupės vaidybinis siužetas „Neleisk pamiršti“. Meninė kompozicija buvo sukurta pagal paauglio, įkalinto Vilniaus gete, Icchoko Rudaševskio dienoraštį.
Į gausiai susirinkusią minią kreipėsi Tarptautinės komisijos pirmininkas Emanuelis Zingeris, pasidalinęs žinia, kurią atnešė iš Lietuvos Respublikos seimo, jog pateiktas įstatymo dėl Atmintinų dienų projektas – kovo 15 – ąją paskelbti Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Tarptautinės komisijos pirmininkas paaiškino kovo 15 d. prasmę, nes šią dieną 1966 metais bibliotekininkė Ona Šimaitė buvo pripažinta Pasaulio Tautų Teisuole – garbingu vardu, kuris suteikiamas už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais. Emanuelis Zingeris prisiminė neseniai šį pasaulį palikusią mamą, kalėjusią Kauno gete, vėliau išgyvenusią koncentracijos stovykloje: „Mamos apkabinimas buvo per stiprus. Aš jos klausiau – kodėl taip stipriai mane spaudi? O ji sakydavo, jog mačiau, kaip iš motinų atima vaikus, kurie vėliau buvo nužudyti.“
Renginyje viešėjo Michel Gourary, Tarptautinio Gyvųjų maršo organizacijos direktorius. Svečias iš Belgijos pasidalino atsiminimais apie savo senelį, kalėjusį keliose koncentracijos stovyklose, apie senelio dalyvavimą Mirties žygyje, kurį organizavo naciai – pėsčiomis varydami kalinius iš vienos mirties stovyklos į kitą. Michel Gourary papasakojo apie kasmet vykstantį Gyvųjų maršą Lenkijoje, buvusioje nacių įkurtoje koncentracijos stovykloje Aušvice ir paaiškino, kodėl jam asmeniškai yra svarbus dalyvavimas Gyvybės, vilties ir atminties žygyje.
Rūdninkų aikštėje jautriai nuskambėjo Ariogalos gimnazijos mokinės Evelinos Dubauskaitės sukurta daina bei Vilniaus Šolom Aleichem ORT gimnazijos mokinio Ąžuolo perskaityta ištrauka iš rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus kūrybos.
Savo prisiminimais apie išgyvenimą Holokausto metu Lietuvoje pasidalino Saadia Bahat, į Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos renginius atvykęs iš Izraelio.
Prieš nuskambant Vilniaus geto kalinių himnui, kurį atliko Vilniaus Saulėtekio mokyklos daugiafunkcio centro mokinių choras, renginį vedęs Tarptautinės komisijos vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas pakvietė visus dalyvauti eisenoje – žygyje į Vilniaus geležinkelio stotį ir traukiniu vykti Holokausto aukų pagerbimo ceremoniją Paneriuose. Pasak Tarptautinės komisijos vadovo, „dalyvavimas šiose eisenose – tai mūsų pagarba aukoms ir supratimas, kad kartu su sunaikintomis žydų bendruomenėmis Lietuvos visuomenė neteko unikalaus intelektualinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio potencialo.“
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė kartu su politikais, užsienio šalių diplomatais, Lietuvos žydų bendruomenės atstovais, svečiais iš užsienio bei gausia mokinių su mokytojais minia iš Rūdninkų aikštės ėjo į Vilniaus geležinkelio stotį. Eisenos dalyviai traukiniu pasiekė Panerius, kur rikiavosi į koloną ir dalyvavo Atminties kelyje – Panerių Gyvųjų marše.
Holokausto aukų pagerbimo ceremoniją pradėjo mokiniai iš Vilniaus Šolomo Aleichem ORT ir Vilniaus Žvėryno gimnazijų skaitydami jidiš ir lietuvių kalbomis buvusio Vilniaus geto kalinio, žymaus poeto Abraomo Suckeverio eilėraštį „Žydas iš slėptuvės“.
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė savo kalboje sakė: „Galime tik pasvajoti, kaip gyventume šiandien, kokia Lietuva būtų buvusi, jei ne brutali neapykanta, apakinusi taip, kad nekaltų žmonių gyvybės nieko nebereiškė. Šoa be pasigailėjimo sunaikino viską – žmones, jų svajones, talentus, santykius, ir tai nutiko dangstantis sąmokslo teorijomis, absurdiškais išvedžiojimais ir kitoniškumo baime. Į šipulius subyrėjo ne tik mūsų valstybė, tauta, bet ir mūsų žmonių likimai. Čia sunaikinta kone visa Lietuvos Jeruzalė.“
Panerių memorialo renginyje kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Tarptautinės komisijos pirmininkas Emanuelis Zingeris, Izraelio valstybės ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein, Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Robert Gilchrist, išeivių iš Vilniaus ir Vilnijos krašto asociacijos „Beit Vilna“ pirmininkė Mickey Kantor.
Holokausto aukų pagerbimo ceremonija Paneriuose, kaip ir Rūdninkų aikštėje, baigėsi Vilniaus geto kalinių himnu, kurį atliko Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos choras kartu su solistu Rafailu Karpiu.
Rugsėjo 23 dieną, Holokausto aukų paminėjime „Atminties kelias – Panerių gyvųjų maršas“, dalyvavo gausus būrys mokinių su mokytojais. Atstovai iš 20 Lietuvos mokyklų dalyvavo renginyje Vilniuje:
Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazija, Ariogalos gimnazija, Balbieriškio pagrindinė mokykla, Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla, Kauno Jono Laužiko mokykla, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija, Vilniaus „Vilnios“ pagrindinė mokykla, Vilniaus „Ryto“ progimnazija, Vilniaus „Saulėtekio“ mokykla – daugiafunkcis centras, Vilniaus Grigiškių „Šviesos“ gimnazija, Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokykla, Vilniaus karaliaus Mindaugo mokykla, Vilniaus Lazdynų mokykla, Vilniaus Naujamiesčio mokykla, Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija, Vilniaus Simono Daukanto gimnazija, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II gimnazija, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija.
Nuotraukų autorius Kęstutis Arlauskas
Daugiau nuotraukų iš renginio Vilniuje ir Lietuvoje vykusių paminėjimų galite rasti galerijoje (Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena – rugsėjo 23-oji).