Sausio 26 d. Ariogalos kultūros centre vyko nacionalinė meninė konferencija „Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvenusių žydų istorijos“, skirta Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai paminėti. Klaipėdos r. Judrėnų Stepono Dariaus mokyklos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas Arūnas Mikalauskas dalinasi savo įspūdžiais iš konferencijos.
Renginio data ir tematika pasirinkta neatsitiktinai. Pasak, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Vykdomojo direktoriaus Ronaldo Račinsko, prieš 73 metus pasaulis atvėrė Aušvico konclagerio vartus ir pamatė kas ten vyko. Tačiau pasaulis daug ko nematė, galbūt ir nenorėjo matyti ir tinkamai neįvertino to, kas buvo iki tol. Konferencijos proga liūdna – minime apie 6 milijonų nužudytų žydų. Lengviausia būtų pasakyti, jog buvo tokios aplinkybės, nacių politika, jėgos, palaikančios žmonių naikinimo idėją. Iš kitos pusės buvo vertybiniai kelrodžiai – žmonės, kurie nepaprastai rizikavo, kai kas padarė tai į ką sureagavo pasaulis. Mes nebegyvename tais laikais kai už pagalbą silpnesniems grėsė bausmės. Dabar galime demonstruoti vertybines nuostatas, nelaukdami kol bus kokia ekstremali situacija ir tuomet pasakyti, jog taip neteisinga, negerai. Nuo to Lietuva bus gražesnė, šviesesnė ir galbūt dar po 100 metų nereikės minėti naujų birželio 14-ųjų, rugpjūčio 23-ųjų, rugsėjo 23-ųjų, sausio 27-ųjų, nes tam iš anksto bus užkirstas kelias. Turbūt kiekvienoje švietimo, kultūros įstaigoje yra žmonių darančių žymiai daugiau nei reikalauja įvairios programos bei iš jų tikimąsi, atsiranda lyderių, paskui kuriuos eina bendraminčiai. Be mokytojų nuoširdaus darbo, neformalaus atsidavimo tokių renginių neturėtume.
Bendruomeniškumo tonas, kurį suteikia minėta Tarptautinė komisija, neišnyko – aštuntą kartą, kartu su Ariogalos gimnazija sukvietė Tolerancijos ugdymo centrų, mokyklų bendruomenes dalyvauti ir pristatyti meninius pristatymus konferencijai apie Lietuvoje gyvenusius žydus, jų gyvenimiškas istorijas ir kartu paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Daugelyje miestelių nebėra nei vieno žydų tautybės piliečio, yra tik pastatai ir prisiminimas. Prarasti bendrapiliečiai, kultūrinis, dvasinis, politinis, socialinis, ekonominis, potencialas – visos Lietuvos tragedija. Laiko rato neįmanoma atsukti atgal, tačiau Lietuvos valstybės šimtmečio proga galime deramai prisiminti tuos, kurie bendrai su lietuviais kūrė valstybę ir trispalvę šiandien pakelti už litvakus. Prisimenamas pastarųjų noras, jog būtų žinoma ne tik kaip mirė jų pirmtakai, bet ir kaip gyveno iki katastrofos. Europos žydų bendruomenės branduolys buvo susprogdintas Antrojo pasaulinio karo metu ir išgyvenusieji Holokaustą, išlikę – išsibarstė po pasaulį.
Ariogalos gimnazijos direktoriaus Arvydo Stankaus nuomone, minėtas renginys yra tarsi kilnojamas memorialas menantis praeitą istoriją. Renginio svečias, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas džiaugėsi salėje esančių daugiau nei dviejų šimtų dalyvių šviesiais veidais ir tikimybe, jog jie yra tolerantiški, svetimi militarizmui, kalbantys apie tai kas buvo ir ko nėra. Tai svarbu, nes neminėdami praradimų, mes juos galbūt dar kartą užmušame užmarštimi. Pasak Gerco Žako, iki Antrojo pasaulinio karo buvo gražaus bendro gyvenimo – apie 3 tūkstančiai žydų tautybės žmonių buvo Lietuvos kariai – savanoriai. Iš prieškario laiko yra atsimenama, jog lietuviai žydus per Velykas vaišindavo margučiais, pastarieji lietuvius – macais. Tačiau, kaip žinia atėjo sovietai, nuo kurių nukentėjo, tiek vieni, tiek kiti, o vėliau atėjo naciai, su nepaaiškinama sveiku protu politika, reiškiančia žmonių naikinimą.
Tad į Ariogalos kultūros centrą susirinkusių kelių dešimčių mokyklų, socialinių partnerių delegacijos, žydų bendruomenės atstovai demonstravo Lietuvos bendrapiliečių gyvenimo mozaiką, kurią nuspalvino įvairių regionų spalvomis. Moksleivių pranešimai, atspindintys miestų ir miestelių atmintį, alsavo integruotu Viduržemio jūros tautos kaloritu, ekspresija, stiprino tikėjimą, jog mokyklose turim aibę perlų, koralų, aktyvių ir kūrybingų bendruomenių, vadovų – turinčių drąsos imtis organizacines ir kitas naštas. Sklaidomi istorijos puslapiai vedžiojo po Raseinius, Viduklę, Balbieriškį, Kalvariją, Jiezną, Marijampolę, Alytų, Druskininkus, Panevėžį, Kuršėnus, Kėdainius, Pikelius, Kupiškį, Daugus, Klaipėdą, Vilnių.
Tarptautinės komisijos švietimo programų koordinatorės Ingridos Vilkienės nuomone – kasmet vis aukštesnis mokinių pasiruošimas konferencijai, žinių, kurias įdeda mokytojai realizavimo lygis, nes jaunimo rankose yra tai, kuo mokytojai sudomina, pasiūlo ir perduoda. Sakoma, kad atminties medis nepasiduoda jokiam kirviui, pjūklui, kiek kirstų, ar pjautų – jo nesunaikins…
Arūnas Mikalauskas
Klaipėdos r. Judrėnų Stepono Dariaus mokyklos
Istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas metodininkas
Straipsnį galite rasti „Švietimo naujienose“