Pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ Lietuvos švietimo įstaigose

Apie 200 Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigų, Tolerancijos ugdymo centrų, muziejų, minėjo rugsėjo 23-iąją ir prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Atminties kelias“. Mokyklų bendruomenės lankėsi masinėse žydų nužudymo vietose, skaitė nužudytų žydų vardus, mokytojai pasakojo apie gyvenusius prieš Antrąjį pasaulinį karą žydus ir žiaurų vietos žydų bendruomenių sunaikinimą.

Keletas pavyzdžių, kaip Tolerancijos ugdymo centrai prisiminė Holokausto metu sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes:

Kalvarijos gimnazijoje, rugsėjo 21 d. skambėjo vieno namo istorija, kurią pasakojo rašytoja Violeta Palčinskaitė. Jos kūrybą Vygantas Kazlauskas apipynė muzika. Renginio metu prisiminta rašytojos senelių, Kalvarijos žydų, namo istorija. Namo, kurį palietė totalitarinių režimų peripetijos, tiesiogiai palietusios Kalvarijos miestą, jo bendruomenę. Susitikime dalyvavo mokiniai, mokytojai, miestelio bendruomenės nariai.
Rugsėjo 24 d. netradicinėje istorijos pamokoje 6 kl. mokiniai lankė senąsias Kalvarijos žydų kapines, žudynių vietą prie Orijos ežero, skaitė Kalvarijoje gyvenusių ir 1941 m. rugsėjo mėn. sunaikintų žmonių pavardes, prisiminė iki karo virusį miesto gyvenimą, diskutavo apie žmogiškumo nuopuolį naikinant kitus.

Marijampolės sav. Sasnavos pagrindinės mokyklos mokiniai Holokausto aukų atminimą pagerbė Marijampolės žydų masinių žudynių vietoje Šešupės slėnyje. Pagerbę Lietuvos žydų genocido aukų atminimą, užsuko į Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialinį muziejų, siekiant prisiminti, kad  prezidentas ir jo žmona Kristina Griniuvienė Vokietijos okupacijos metais savo namuose slėpė žydus ir jiems yra suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai už nuopelnus gelbstint žydus.

Radviliškio V. Kudirkos progimnazijos 6-8 klasių mokiniai kartu su mokytojais įgyvendino integruotą projektą ,,Žydų atminties keliais“. Projekto metu mokiniai susipažino su žydų kultūra, tradicijomis, papročiais, skaudžia istorija, mokėsi rašyti ir tarti žodžius jidiš kalba. Mokiniai lankydami Radviliškio žydų žudynių vietą ir kapinaites sukūrė simbolinę menorą- antkapį, stilizuotą iš dekoruotų akmenukų ir žvakelių bei antkapinius akmenis, kuriuose įamžino Izraelio vėliavą, Dovydo žvaigždę, žuvusiųjų vardus ir Radviliškio pavadinimą jidiš kalba.

Kretingos r. Darbėnų gimnazija minėdama Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną vedė istorijos pamokas gimnazistams „Apkabinti būtąjį kartinį“ – apie atmintį, apie 600 metų buvimo kartu istoriją,  apie Darbėnų miestelyje gyvenusių žmonių bendrystę, apie užmirštus vardus ir žmones, apie profesionalų miestelio prieškario fotografą Elijahu Bruckų bei jo darbus. Eksponuota 30 fotografijų, kuriose įamžintos lietuvių šeimų šventės, svarbūs gyvenimo įvykiai, miestelio  ir aplinkinių kaimų vaizdai. Tarp nuotraukų palikti balti kadrai kvietė pamąstyti ne tik apie neatrastas, kažkur pradingusiais nuotraukas, bet ir apie istorinės atminties būtinumą.

Vilkaviškio Salomėjos Nėries mokyklos mokiniai kūrė meninę instaliaciją Jie vis dar gyvi mūsų atmintyje“ – senuose batuose pasodino po viržį. Žmonių po masinių žudynių neliko, bet liko jų daiktai, simbolizuojantys, kad tokia bendruomenė buvo, o augalas – tarsi įamžino  gyvybę, kad tie nužudyti žydų tautos žmonės liko mūsų, lietuvių, atmintyje. Instaliacija papuošė Vilkaviškio Holokausto aukų kapines, kur buvo minima Lietuvos  žydų genocido diena. Šeštų klasių mokiniai parengė literatūrinę-meninę kompoziciją Laiškai iš anapus“. Minėjime dalyvavo ir Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas.

Daugiau akimirkų iš pilietinės iniciatyvos galerijoje.